Kiekvienas žmogus, praktikuojantis kokią nors vystymosi ir sveikatinimo sistemą, turi gerai žinoti ir atsiminti, kad visais gyvenimo atvejais ir visose praktikose, kokie procesai su juo bevyktų užsiėmimų metu, jis turi visada kontroliuoti savo elgesį ir savo veiksmus. Jis turi visada būti savo veiksmų šeimininkas.
Šiuo metu visame pasaulyje vis daugiau žmonių pradeda praktikuoti ciguną. Kodėl? Dėl to, kad šiais laikais, esant prastai ekologijai, keičiantis klimatui, atsirandant vis daugiau virusinių ir bakterinių susirgimų, žmonija pradeda vis daugiau sirgti.
Jei praktikuojame ciguną, liga gali ir visai neatsirasti, arba jos eiga gali vystytis žymiai lengviau, negu pas nepraktikuojantį žmogų. Jei gerai praktikuojate šią sistemą, net būdami ties ligos riba, jūs visgi nesusergate, o jei pas jus jau yra tam tikri negalavimai ir jūs pradedate praktikuoti, jie dingsta – ciguno praktika padeda jų atsikratyti.
Praktikuojant ciguną sutinkama keletas kliūčių.
Pirmoji klūtis – malonumas
Tam tikrame etape praktikos metu žmonės patiria malonias būsenas. Po to, eidami praktikuoti, daugelis nori vėl tai patirti, ir pradeda kelti prisiminimus, bandydami tą malonumą sukurti. Tokiu atveju žmogaus tobulėjimas sustoja. Kai kurie klausytojai kartais pasakoja, jog, pavyzdžiui, prieš 2 ar 3 metus jie patirdavo labai malonius pojūčius, kurie daugiau nebepasikartojo, nežiūrint į visas jų pastangas. Tai reiškia, jog savo mintyse jie nuolat laikėsi įsikibę tų prisiminimų. Tokiu atveju sąmonė nuolat būna pasiruošusi gauti tuos pojūčius arba juos sukurti. Toks praktikuojantis žmogus nuolat žvelgia atgal ir negali judėti į priekį.
Meistro pasakojimas
Kai kurie klausytojai per didelį dėmesį kreipia į fenomenus – pojūčius, vaizdinius, matymus, garsus. Jie mano, jog turi patirti ir jausti juos kiekvienos praktikos metu. Tačiau tai netiesa. Visa tai, kaip taisyklė, tik šalutiniai reiškiniai, pagal kuriuos galima spręsti apie tai, kokio lygio jūs pasiekėte. Pavyzdžiui, jeigu pas jus mažai energijos, jums sunku pajausti jos judėjimą. Jeigu jos daugiau, tačiau kai kuriose vietose kanalai uždaryti, tai, kaip jau žinote iš 1 pakopos praktikų, jūs jausite skausmą, kol toje vietoje atsidarinės kanalas. Vėliau energijos judėjimas jausis gan gerai. Tačiau kai visi kanalai atsidarys, jūs vėl nieko nebejausite, netgi tuo atveju, kai energijos bus tikrai pakankamai. Taip bus dėl to, jog ji savo judėjime nebesutiks kliūčių.
Dėl to nekreipkite dėmesio į pojūčius, kitaip jūs patys kliudysite savo tobulėjimui.
Taip pat jeigu praktikuojantysis kiekvieną dieną jaučia ar mato visąlaik tą patį, galima teigti, kad praktikoje nėra progreso, jis sustojo savo vystymesi.
Galima duoti tokią rekomendaciją sėkmingai praktikai: kiekvieną rytą, kai atsibundate, priešais jus – tuščias baltas popieriaus lapas, kuriame jūs rašysite ar piešite savo dieną. Kitą rytą, atmerkę akis, jūs vėl matote baltą švarų popieriaus lapą, o anas, praėjęs – užverstas, ir jūs į jį nežvilgčiojate, o rašote ir piešiate iš naujo. Ir taip kiekvieną dieną.
Noriu, kad suprastumėte, jog praktikuodami neturite laikytis įsikibę kokių nors fenomenų – vaizdinių, pojūčių, įspūdžių; nesaugokite jų savo atmintyje, savo sąmonėje. Jie trukdys jūsų tobulėjimui.
Antroji kliūtis – žinios
Ciguno praktikoje svarbiausia – ne vien kažką išmokti, bet ir įgyti sugebėjimų… ir būtent tai yra išskirtinis ciguno bruožas. Kuo platesnės žinios bet kuriame moksle, tuo daugiau žmogus gali nuveikti naudodamasis savo akiračiu, tuo įdomesniu pašnekovu jis gali būti, ir tuo daugiau jis vertinamas kaip dėstytojas. Bet kurioje sporto srityje laikoma, kad jei jūs galite kažką pademonstruoti, vadinasi – jūs jau kai ką išmokote. Cigune kitaip: jei jūs galite kažką padaryti, tai dar nereiškia, jog jūs tai įsisavinote. Ir taip pat nereiškia, kad jei jūs daugiau žinote, tai galite pasiekti sėkmę. Cigune svarbiausia – praktika, o ne žinių kiekis ir jų analizė. Rezultatą galima pasiekti tik per savo asmeninę patirtį.
Meistro pasakojimas
Bet kuriose veiklose, visose žinių srityse, tame tarpe ir cigune, sutinkami du tipai žmonių, arba du tipai mokinių.
Vieni praktikuoja, tiesiog praktikuoja, neužduodami klausimų, nebandydami sužinoti kuo daugiau iš Mokytojo. Jie praktikuoja, kad įgytų viską praktikos eigoje. Kiti mokiniai tiesiog nori daugiau sužinoti. Jie nori vis daugiau ir daugiau žinių. Ir tai užima daugiau jų minčių, nei pati praktika. Tačiau rezultate jie nieko negauna.
Viena grupė – tai tie, kurie gauna tiesiog žinias, o kita – kūrybinis tipas, įgyjantis sugebėjimus.
Budizme teigiama, jog egzistuoja 84 praktikos metodai. Įsivaizduokite, kiek metų jums prireiks, kad bent susipažintumėte su jais. O juk egzistuoja ir daug kitų sistemų su savo metodais. Kai kurie panašūs, kai kurie skiriasi. Galima praleisti visą gyvenimą, pažindinantis su jomis, ir nieko giliai neįsisavinti. Kiekvienam savas kelias.
Trečioji kliūtis – godumas
Godumas būdingas daugeliui žmonių, kaip charakterio bruožas. Ir tai nebūtinai susiję su materialinėmis gėrybėmis. Tai gali būti susiję ir su žiniomis. Atrodo, kas gi čia blogo? Tačiau ciguno praktikoje tai gali privesti prie visai nepageidaujamų pasekmių ir priešingo nei tikimasi rezultato. Iš dalies galima tai palyginti su valgymu. Jei valgis skanus, o ypač jei neragautas, žmogui norisi jo dar ir dar. Kai kuriems sunku sulaikyti save. Tuomet, jei suvalgysite žymiai daugiau, negu reikia jūsų organizmui, o kartais net daugiau, nei jis apskritai gali pasisavinti, nuo persivalgymo pasidaro bloga ir atsiranda problemų. Ciguno praktikoje būna panašiai.
Kai praktikuojate ir ateinate iki malonios būsenos, iš jos nesinori išeiti. Iš pradžių žmogus puikiai supranta, kad turi grįžti į įprastą būseną, tačiau jam nesinori išeiti iš malonios būsenos, ypač jeigu jo gyvenime ne viskas gerai. Problema tame, jog praktikuojantysis nenori pastebėti savo būsenos pakitimų, ir per tam tikrą laiką prie to pripranta. Jis iš tikro pats nepastebi, kad jo reakcijos tapo neadekvačios, tačiau iš šono tai pastebima. Tokias problemas galima tik sumažinti, kad jų procentas būtų visai mažytis, tačiau visai pašalinti jų neįmanoma.
Kiekvienas praktikuojantis žmogus turi žinoti ir duoti sau ataskaitą apie tai, kad nepaisant to, kaip puikiai jis bepraktikuotų, jis neturi jausti godumo, norėti vis daugiau ir daugiau. Kad ir kaip malonu jam bebūtų ciguno ar kitose būsenose, jis būtinai turi iš jų išeiti ir grįžti į įprastą gyvenimą. Jei praktika nelabai intensyvi, tokios problemos mažėja. Todėl kai atsiranda pirmieji požymiai, kad žmogus nenori išeiti iš komforto būsenos praktikos metu, jam negalima ilgai ir intensyviai praktikuoti. Jei šią sistemą praktikuosite teisingai, problemų nekils.
Ketvirtoji kliūtis – ego
Džun Juan ciguno praktikoje mes treniruojame savo sąmonę, treniruojame tai, kas susiję su mūsų ego ir mūsų tikruoju Aš.
Tokios praktikos metu žmogus pradeda kitaip suvokti save. Jei praktikuojama teisingai, tai ego mažėja. Tada sakoma, kad pas žmogų auga De (dorumas, gerumas – vert. past.).
Pradiniame praktikos etape pas žmogų auga savivertė, ir ego taip pat išauga. Jei jis tęsia praktiką, ego pradeda mažėti ir beveik išnyksta. Sekančiame praktikos etape atsiranda tokie pokyčiai, kurių metu ego tampa nebe ego: jis susilieja su kosmosu. Dar po kiek laiko ir pats praktikuojantysis susilieja su kosmosu, ir ego tarsi ištirpsta.
Deja, daugelis žmonių ilgam užstringa padidėjusio ego stadijoje. Kai kurie ten ir sustoja, meta praktiką ir lieka su labai padidinta nuomone apie save. Tuomet, iš padidėjusio ego pozicijos, žmogus pridaro daug klaidų, nes laiko save visa žinančiu ir labai reikšmingu, nors iš tikrųjų tai visai netiesa.
Dėl to iš pat pradžių reikia suprasti, kas mes tokie, o tada atsisakyti savęs. Tada praktikuojantysis įgyja aukštą De lygį. Tačiau bet kuriuo atveju, bet kuriame procese pas mus visuomet egzistuoja ego. Jeigu jūs praradote ego, tai reiškia, jog praktikuojate neteisinga kryptimi.
Meistro pasakojimas
Rusijoje buvo išleistas reklaminis filmas apie ciguną, kuris vadinosi „Pats sau šeimininkas“. Pagrindinė filmo mintis teigia, jog turime įsisąmoninti, kad kiekvieną akimirką turime būti patys sau šeimininkai. Jeigu dėl praktikos jūs netenkate savęs ir nebežinote, ką jums daryti, tai rodo, kad jūs prastai praktikuojate. Praktika turi jums padėti geriau suprasti save ir savo aplinką.
